Dalykai, kuriuos smarkiausiai išgyvenau tai vienatvė, dėmesio trūkumas, kalbėjimosi lietuviškai trūkumas. Bet jau geriau.
Noriu apie kursus papasakot. Kursuose esam šeši mokiniai ir mokytoja. Du Uzbekai, mergina iš Sirijos, vyrukas iš Tailando, aš ir ukrainietė moteris ištekėjus už vokiečio nemokėdama kalbos.. Gyvena tris metus vokietijoj, bet neišlemena nė žodžio. Nu šitą atvejį jau reiktų pamatyt.
Mūsų dienotvarkė: 9.00 pradedam iki 10.30, tada pusvalandžio pertrauka, tada 11 - 12.30 ir 15min pertrauka, ir tada paskutinės 45min.pamokos. Kartais man net atrodo, kad mažokai mokomės :)
Yra ir popamokinė/užklasinė veikla. Kiekvieną dieną vis būno kokios dvi ekskursijos ar dar kažkas. Pvz ėjom į Kunsthalle, važiavom turistiniu autobusu po miestą pasivažinėt, buvom Shagallo parodoj ir tt.. Ir dauguma aktivičių nemokami. Gerai dirba Kulturbüro. Labai gerai. Jie ten dviese. O tas vienas tai gražiausias mano matytas vyras gyvenime. Kad ir kur begyvenčiau, norėčiau, kad netoli mano namų būtų jo skulptūra, kad kaskart praėjus pradžiugintų mane, nes dabar kai jis ateina kultūros programos paskelbt į klasę, tai man visos dienos nuotaiką pakelia. Skamba keistai... Žinau, ir man pačiai taip pat.
Smarkiai sergu. Skauda galvą, laužo kaulus, nosis ir gerklė apleidžia įprastą darbą. nemėgstu..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą