Eitvydas - mano naujas jaunas sūnėnas

Antrasis savaitgalis

Buvau čiuožykloj, po atviru dangum. Smagu buvo, tik kojeles sopėjo.

Lietuvišką akropolio ledą įvertinau.. Tą, kur dabar buvau, valo kartą per dieną. Ir ten žmonių košė. Pačiūžos pasenusios. Pilna mažų vaikų, kurie čiuožia belenkaip  neatsargiai, labai dažnai ką nors pargriauna.. Ir ledas tikrai ragiškas.. Nepaisant to čiaužyt vistiek labai smagu :)

O po to į vakarėlį. Lietuvių. Oj, kaip buvo gera. Milda su Romanu 6 butelius Gliuvaino nupirko, Regina pyrago atsinešė, dar visokių skanėstų. Va ir Ieva atbildėjo.. Tai grįžau šiadnien vakare - dar papietavom, išsipliurpėm su Milda, varna mylimąja! Tik spėjau grįžt grįžt iš Mildos su Romanu, paaiškėjo, kad viršuj britiškas vakarėlis - visi kaimynai invited. Dainavom carol'us ir gėrėm vyną, užkandžiavom (stalas - kažkas tokio, gaila, kad iš Mildos soti grįžau:))

O ryt į bažnyčią. Ir dar kažką. Va.

Pirmoji savaitė - rewiew

Savaitės nebėra. Bet užsimezgė ryšys. Tarp manęs ir Hamburgo. Jau prisirišau prie metro stotelės, prie parduotuvių, kepyklų ir restoranų, kuriuos praeinu eidama namo arba į Goethę. Kambarys jau labai savas, ir hauptbanhofas - dalykas, kurio labiausiai išsigandau pirmom dienom.

Dalykai, kuriuos smarkiausiai išgyvenau tai vienatvė, dėmesio trūkumas, kalbėjimosi lietuviškai trūkumas. Bet jau geriau.

Noriu apie kursus papasakot. Kursuose esam šeši mokiniai ir mokytoja. Du Uzbekai, mergina iš Sirijos, vyrukas iš Tailando, aš ir ukrainietė moteris ištekėjus už vokiečio nemokėdama kalbos.. Gyvena tris metus vokietijoj, bet neišlemena nė žodžio. Nu šitą atvejį jau reiktų pamatyt.
Mūsų dienotvarkė: 9.00 pradedam iki 10.30, tada pusvalandžio pertrauka, tada 11 - 12.30 ir 15min pertrauka, ir tada paskutinės 45min.pamokos. Kartais man net atrodo, kad mažokai mokomės :)

 Čia hochschulė.

Čia rotušė.

Yra ir popamokinė/užklasinė veikla. Kiekvieną dieną vis būno kokios dvi ekskursijos ar dar kažkas. Pvz ėjom į Kunsthalle, važiavom turistiniu autobusu po miestą pasivažinėt, buvom Shagallo parodoj ir tt.. Ir dauguma aktivičių nemokami. Gerai dirba Kulturbüro. Labai gerai. Jie ten dviese. O tas vienas tai gražiausias mano matytas vyras gyvenime. Kad ir kur begyvenčiau, norėčiau, kad netoli mano namų būtų jo skulptūra, kad kaskart praėjus pradžiugintų mane, nes dabar kai jis ateina kultūros programos paskelbt į klasę, tai man visos dienos nuotaiką pakelia. Skamba keistai... Žinau, ir man pačiai taip pat.


Smarkiai sergu. Skauda galvą, laužo kaulus, nosis ir gerklė apleidžia įprastą darbą. nemėgstu..

Nauja diena (rytojui daug svajoju)

Tiek daug yra ką parašyt.. kad einu miegot. Ryt jei galima už dvi dienas. Vokiškas rėžiamas - 7 keltis? eik miegot 11.

Vakarėjantis pasivaikščiojimas Altonos senamiesty Hamburge

 Štai taip prasidėjo mano pasivaikščiojimas po Altoną. Čia mugė, kalėdinė, viena iš šešių, esančių mieste. Kažkas nepaprasto, ypač tas jausmas, tvyrantis einant per ją. Kvapai - spurgų ir vyno, druskų lempos, megstos kojinės ir pirštinės.. Kažkodėl žymiai romantiškiau, nei Gedimino prospekte..

 Vaikai džiūgauja... Ir aš gal kurią dieną įsiropšiu pro šalį eidama į šitą kaimynę karuselę.

 Ir žmonės - rodos, kad nė vienas nelieka namie šeštadienio pavakarę.

 Mugės įėjimas

Kabakėlis su karštu vynu.


Atleiskit už nuotraukų kokybę.

Beje, galvoju, kad turbūt taupumo sumetimais į Goethe važinėsiu Rikės dviračiu.

Mano namai Hamburge gražūs ir įdomūs

Tik spėjau įeit pro duris, puoliau fotografuot... juokauju :)

Jau atsigėrėm vyno su Rike, kuri už kelių metų bus pastorė (kunigė, o ne pastorės).

Jau lagaminą išsikroviau, nes jis kažkaip mane labai slėgė..

Jau susipažinau su avim Gerda ir padaru Silvestru, gyvenančiais virtuvėj. Jiem į kompaniją pasiėmiau kojines Rudolfą ir Rudolfą.

Dabar lauksim Yilmazo ryt grįštančio. JIS TURI KLAVIETŪRĄ!!! Man pasisekė..

Apkabinu visus, tokia laiminga. Vis dar kvėpuoju karštu vynu, uostu mugėje šalimais, džiaugiuos veidais žmonių, kuriuos mačiau, ir anyžiais, kurių prisikroviau pilną rankinę Helsinky..

Cia virtuves kampas vienas

A čia kitas kampas :) Lounge

 Čia koridorius eit į lauką. gyvenu antram aukšte :)

A čia jau vaizdas į mano kambarį. Ten kairėj agregatai, kurių dėka jums rodau viską.

O čia draugai virtuviniai, kuriuos minėjau. Iš kairės: Rudolfas, Rudolfas, Silvestras ir avių avis Gerda.

Mano kambario kažkodėl puikusis telefoninis fotoaparatas nesufokusavo..

Čia pridėsiu visokių video nuorodų,kurie man labai įdomūs.

Igudesman and Joo - Rachmaninov had big hands

Bill Withers - Lovely day remix

Bill Wihers - Ain't No Sunshine

NAUJA: Močiutė iš Baltarusijos groja tautinį blizą elektros lempute.

Čia neabejotinai turėčiau būti aš..

..nors tik norėjau papasakot, kaip jaučiuosi..

Hamburgas: kas ten bus ir ką aš ten veiksiu?

Taigi, draugai.

Atėjo laikas išsamiai papasakot, kur išvažiuoju ir ko išvažiuoju.

Rugsėjo mėnesį dalyvavau tokiam projekte Dvina Silo Art Complex, inicijuojamame tarptautinės menininkų grupės Local to Local. 
Į tą projektą mane pakvietė draugė kolegė labai kantri mergina Justina Nekrašaitė. Mūsų abiejų dalyvavimą projekte finansavo Goethe institut Vilnius  (po nuoroda slepiasi Goethes instituto straipsnis apie projektą).

Per šį projektą susipažinau su Goethes instituto vadove Johanna ir kultūros atstove Inga - labai mielos moterys. Po projekto gavau laišką iš Johannos. Buvom su ja kalbėję apie tai,kad važiuosiu kitą pusmetį į Hamburgą pagal Erasmus programą. Laiške ji rašė,kad Goethe institut Vilnius galėtų finansuoti man mėnesio trukmės intensyvius vokiečių kalbos kursus Vokietijoje. Taip aš, galima sakyti, staiga apsisprendžiau mėnesiui išvažiuoti į Hamburgą ir pramokti Vokiečių kalbą. Taigi mano skrydis į Hamburgą per Helsinkį kitą penktadienį 11.30.

Blogo motyvas ir dar gal kažkas

Pradėjau rašyt čia dėl kelių priežasčių ir turbūt visai noriu jomis pasidalinti.
Na, visų pirma atsibodo facebook'as. Ten labai norisi daug ką rašyti,bet ne visi žmonės,kurie pamato mano post'us,yra mano tikslinė auditorija. O dar be to facebook'e pilna draugų iš kelionių ir užsienio,kuriem smarkiai vienodai,kokiomis giliomis mintimis, užrašytomis paukščių kalba aš užpyliau jų sieną.

Na, dar išvažiuoju į Hamburgą. Ten būsiu kolkas mėnesį, Šv. Kalėdoms grįšiu, bet po to netruksiu vėl išlėkt. Taigi tikiuosi,kad tie keli žmonės,kurie pastaruoju metu buvo man artimi, sugebės karts nuo karto paskaityt,ką aš čia rašau,jei pati sugebėsiu kažką parašyt.

Matyt esu įpratus dalintis tuo, kuo gyvenu. Todėl čia ir atsidūriau.