Malonumas kurti

Visiškai netikėtai vakar besėdint paskaitoj ir beklausant Romitellio video operos (kuri beje labai priminė Justės "Sand glasses" ir tai man labai patiko ) ir atrandant toj video operoj Pink floydus atradau, kaip Janeliauskas sako, žinomą, bet seniai pamirštą dalyką. Jeigu Romitellis su Pink Floydų pagalba kurią transą ir bando mus į jį panardint, tai kodėl aš negaliu naudot savo žinių iš kitų sričių labiau tiesiogiai nei tai dariau iki šiol? Taip tą pačią akimirką susidėliojau akordų seką, pagrįstą natūraliais garsaeiliais ir nusprendžiau, kad kūrinys bus vargonams ir gospel chorui. Taip, draugai, jums. Ne taip, kaip jums įprasta, bet artima garso ataka, dėmesiu harmonijos spalvoms ir ansambliškumu. Vakare jau sudėliojau pirmą akordų perėjimą ir man taip patiko(ir kol kas vis dar patinka) kaip tai skamba! Speco dėstytojas sakė, kad artima Feldmanui, todėl užvertė mane nauja muzika klausymui. Bet vis dar plaikstaus po hochschulę baisiai laiminga, kad pagavo toks malonumas kurti. Man rodos atsitiko tai, ko seniai troškau - apjungiu visas savo patirtis ir atsikratau primestos "kursiu taip, kaip reikia" pozicijos. Geras jausmas, dieviškai geras. Taigi, draugai iš Sounds in G, rudenį ruoškitės premjerai!!!